8 paskaita.doc

(58 KB) Pobierz
8 paskaita

8 paskaita

 

Santuokos teisinės pasekmės

 

1.      Sutuoktinių lygiateisiškumas – jie turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam bei vaikams.

2.      Sutuoktinių pareiga – vienas kitą remti – sutuoktiniai turi būti lojalūs, vienas kitą gerbti, remti vienas kitą moraliai ir materialiai, ir atsižvelgiant į kiekvieno galimybes prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo.

3.      Sutuoktinių pareigos vaikams – pareiga auklėti, išlaikyti iki pilnametystės, sveikatos priežiūra ir kitų teisių užtikrinimas.

4.      Šeimos santykių sukūrimas.

5.      Sutuoktinių pavardė – abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės pridedama sutuoktinio pavardė.

 

Sutuoktinių turto teisinis režimas

 

Skiriamos 2 sutuoktinių turto teisinės rūšys:

1)     Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas – įstatyminis.

2)     Pagal sutartį nustatytas. (kai yra vedybų sutartis).

 

Šeimos turtas

 

Šeimos turtas – turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam ar abiem sutuoktiniams:

§         Šeimos gyvenamoji patalpa.

§         Kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus.

§         Teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa.

 

Šeimos turto teisinis režimas

 

Sutuoktinis, kuris yra nekilnojamo daikto priskirto šeimos turtui savininkas, gali su juo (turtu) sandorius sudaryti tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą.

Jei sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų – reikalingas teismo leidimas.

 

Šeimos turto negalima išieškoti pagal kreditorių reikalavimus.

Sutuoktiniai sutartimi negali pakeisti šeimos turto teisinio režimo ir jo sutarties.

 

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas

 

Šis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

 

Bendroji jungtinė nuosavybe (BJN) reiškia, kad sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos (abu turi lygias teises).

Nuosavybės bendrumas reiškia, kad sutuoktiniai turi lygias teises turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo.

 

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė:

1)     Turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno sutuoktinio vardu;

2)     Pajamos ir vaisiai gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto;

3)     Pajamo, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai.

4)     Įmonė ir iš jos bei kito verslo gaunamos pajamos, jei verslu sutuoktiniai abu pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jei įmonė iki santuokos priklausė vienam sutuoktiniui, tj BJN po santuokos sudarymo yra gaunamos pajamos iš įmonės ir įmonės vertės padidėjimas.

5)     Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių (-o) darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensija, pašalpos ir kt. išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

 

Reziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių BJN, kol nėra įrodyta, kad turtas yra viena sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

 

Asmeninė sutuoktinių nuosavybė:

1)     Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo;

2)     Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu nėra nurodyta, kad jis pereina BJN;

3)     Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai);

4)     Intelektinės ir pramoninės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš jų;

5)     Lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui;

6)     Tikslinės paskirties išmokos (žalos atlyginimas);

7)     Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įsigyjamo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

 

Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei sutuoktinio nuosavybei gali būti įrodytas tik RAŠYTINIAIS įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus.

 

Turtu, kuris yra BJN sutuoktiniai naudojasi, valdo ir disponuoja bendru sutarimu. Išsiskyrus jis dalijamas lygiom dalim.

 

Pagal sutartį nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas

 

Vedybų sutartis – sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų TURTINES teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija).

 

Vedybų sutarties sudarymas

 

Vedybų sutartis gali būti sudaroma iki santuokos sudarymo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė).

 

Ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo datos.

Povedybinė – nuo jos sudarymo, jei sutartis nenumato kitaip.

 

Nepilnametis gali sudaryti tik povedybinę sutartį.

 

Vedybų sutarties forma

 

Vedybinė sutartis turi būti sudaryta NOTARINE forma. Ji (sutartis) ir jos pakeitimai registruojami vedybų sutarčių registre. Keisti vedybinę sutartį galima tik teismo leidimu. Vedybinės sutarties pakeitimai neturi GRĮŽTAMOSIOS galios.

 

 

Vedybų sutarties turinys

 

Galima numatyti:

1)     Turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek po, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

2)     Turtas, įgytas iki santuokos, po santuokos tampa BJN.

3)     Turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.

 

Negaliojančios vedybų suterties sąlygos:

1)     Prieštarauja imperatyviosioms (griežtoms) įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai.

2)     Keičia turto, kuris yra asmeninė arba BJN teisinį režimą, jei sutuoktiniai yra pasirinkę turto BJN teisinį režimą.

3)     Pažeidžia sutuoktinių BJN lygių dalių principą.

4)     Riboja sutuoktinių teisnumą arba veiksnumą.

5)     Reglamentuoja sutuoktinių asmeninius neturtinius santykius.

6)     Nustato ar keičia sutuoktinių asmenines teises ir pareigas jų vaikams.

7)     Riboja ar atima iš sutuoktinio teisę į išlaikymą.

8)     Riboja ar atima iš sutuoktinio teisę kreiptis į teismą.

9)     Keičia turto paveldėjimo tvarką ir sąlygas.

 

Santuokos pabaiga

 

Yra 2 pabaigos atvejai skiriami:

1)     Nepriklausantis nuo sutuoktinio valios (mirtis).

2)     Priklausantis nuo sutuoktinio valios:

a.       Sutuoktinių bendru sutarimu.

b.      Vieno sutuoktinio prašymo.

c.       Dėl sutuoktinių (-o) kaltės.

 

1.      Santuokos pabaiga dėl vieno sutuoktinio mirties

Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba teismas paskelbia jį mirusiu. Jei toks asmuo atsiranda, santuoka gali būti atnaujinama.

 

2.1. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių sutikimu

              Turi būti visos šios sąlygos:

§         Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai.

§         Sutuoktiniai sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

§         Abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs.

 

Prašymas nutraukti santuoką paduodamas apylinkės teismui. Teismas priima sprendimą nutraukti santuoką, jei įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo.

Santuoka laikoma iširusia, jei sutuoktiniai kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

 

Reziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo.

 

 

 

 

 

Sutuoktinių taikinimas

 

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva, teismas gali nustatyti ne ilgesnį nei 6 mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tokiu atveju byla sustabdoma.

Jeigu terminui praėjus, vienas iš sutuoktinių pareikalauja nutraukti santuoką, byla bus atnaujinama, o jei per vienerius metus nuo susitaikymo pradžios sutuoktiniai nepareikalauja nutraukti santuokos, prašymas paliekamas nenagrinėtas.

 

Terminas „susitaikyti“ nenustatomas:

1)     Kai sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus bendrai nebegyvena.

2)     Kai termino nustatymas iš esmės prieštarautų sutuoktinių ar vaikų interesams.

3)     Kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės.

 

2.2. Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu

 

Reikalinga bent viena iš šių sąlygų:

1)     Sutuoktiniai gyvena skyrium daugiau nei vienerius metu.

2)     Vienas sutuoktinis teismo pripažintas neveiksniu.

3)     Vienas sutuoktinis pripažintas teismo nežinia kur esančiu.

4)     Vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą.

 

2.3. Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (-ų) kaltės

 

Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

 

Reziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu:

1)     Jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą.

2)     Yra neištikimas.

3)     Žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais.

4)     Paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Zgłoś jeśli naruszono regulamin