VADYBA.doc

(624 KB) Pobierz
VADYBA

VADYBA

1 klausimas

Valdymo procesas. Planavimas. Organizavimas. Vadovavimas. Kontrolė.

Mindaugas Valskys

Paimta iš Marčinskas A. Vadyba. Paskaitų konspektas VU Ekonomikos fakulteto  neakivaizdinio skyriaus studentams. 17—18 psl.

Komentaras: ištrauka iš minėtų konspektų paimta nepakeista. Manau, kad tai labai tiksliai atsako į klausimą, tačiau kitas aspektas — ar to užteks, jei klausimai bus gilesni į kiekvieną iš valdymo funkcijų. Siūlau visiems pasiimti ir perversti tuos konspektus (ten apie trisdešimt puslapių beletristikos šia tema, kurios nenorėjau čia kišti), kad prisimintumėte, ką mokėmės.

VALDYMO  PROCESAS

Valdymo turinį (tai kuo užsiima vadovai) nusako funkcijos, vaidmenys ir įgūdžiai. Procesą suprantant kaip sisteminę veiklos atlikimo tvarką.

 

VEIKLOS FUNKCIJOS:

 

1.      MARKETINGAS

2.      FINANSAI

3.      GAMYBA

4.      PERSONALO VALDYMAS

5.      TECHNINĖS

6.      KOKYBĖS VALDYMAS

7.      KITOS

VEIKLOS (profesinės)

FUNKCIJOS















































































































4

1

5

6

7

3

2

KONTROLĖ/ANALIZĖ

ĮTAKOJIMAS

PLANAVIMAS



























VADYBOS FUNKCIJOS

 

 

 

 

 

 

ORGANIZAVIMAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vadybos ir veiklos (profesinės) funkcijos

 

 

 

Negalima tapatinti valdymo ir pagrindinės veiklos funkcijų. Pagrindinė organizacijos veikla yra valdymo objektas (tai, dėl ko ir kuriama organizacija). Pagrindinės veiklos funkcijos:1) marketingas; 2) finansai; 3) gamyba; 4) personalo valdymas; 5) techninių tarnybų veikla; 6) kokybės valdymas; 7) kitos.

Valdymo funkcijas šiandien priimta skirstyti į: 1) planavimą; 2) organizavimą; 3) įtakojimą; 4) kontrolę. A.Fayol, kuris pirmasis išskyrė valdymo funkcijas, kalbėjo apie planavimą, organizavimą, komandavimą, koordinavimą ir kontrolę. Po A.Fayol pasirodė šimtai valdymo funkcijų klasifikavimų, kurių dalis neturi pakankamos argumentacijos, paremtos labiau sveika nuovoka. Iš tikro, valdymo funkcijas galima klasifikuoti pagal gana skirtingus kriterijus: informacijos judėjimo pobūdį, sprendimų priėmimą, valdymo objektus, valdymo sferas ir pan.

Tačiau valdymo procesą tikslingiau nagrinėti kaip tikslingo poveikio vienalaikį aktą ir kaip procesą, vykdomą laike ir todėl pasikartojantį. Teoriškai, žinoma, pirmuoju yra planavimas. Tačiau, jeigu sekti šia logika, tai gaunasi, kad vykdomas tik vienas generalinis planas, kurio nei viena dalis po įvykdymo jau nebeperžiūrima, nemodifikuojama. Realiai gi vadovai lengvai pereina nuo vienos funkcijos prie kitos ir skiria dėmesį tam. Kas tuo momentu yra svarbiausia. Valdymas tai greičiau sisteminis tinklas, o ne nuosekliai vykdomas pareigų kompleksas.

 

 

Viskas tarpusavy susiję

 

 

 

 

                                    Valdymo proceso modelis

Planavimo funkcija labiau sietina su ateitimi, kontrolė - su praeitimi (būtina turėti kontroliuojamų faktų), o organizavimas - su erdve. Pastarasis reiškiasi per momentą dabar ir apima visas sudėtines organizacijos dalis bei elementus.

Planavimas – tai procesas, kai išsikeliami ar iškeliami tikslai ir ieškoma priemonių jiems pasiekti.

Organizavimas – procesas, per kurį ištekliai išdėstomi ir sutvarkomi taip, kad sėkmingai būtų įgyvendinti planai.

Motyvacija – poveikis organizacijos dalyvių veiklai (ar elgsenai), ją apribojant bei skatinant.

Kontrolė – pasiektų ir planinių rezultatų palyginimas.

Valdymo funkcijos pagal svarbą ir “lyginamąjį svorį” valdymo piramidėje pasiskirsčiusios nevienodai. Aukščiausio lygmens vadovams tenka didžiausias krūvis ir atsakomybė už planavimą ir organizavimą. Tuo tarpu įtakojimas labiausiai reiškiasi žemiausiame lygmenyje. Kontrolė vienodai svarbi visur. Tačiau tai tik apibendrintas vaizdas, nes konkrečiu atveju gali pasitaikyti nukrypimų.

Kita vertus, valdymo funkcijų struktūrą įtakoja ir veiklos sudėtingumas, išorinės aplinkos neapibrėžtumas. Sakysime, planavimo reikės daugiau kompiuterių gamyboje nei plytų gamyboje.

 

 

Vadyba. 02 Klausimas.

Vadybos teorijos raidos etapai. Mokslinio valdymo mokykla. Klasikinės organizacijos teorijos mokykla. Bihevioristinė mokykla. Vadybos mokslo mokykla

Laura Bystrimovičiūtė

Paimta iš > Stoner A. F., Freeman R., Gilbert R. „Vadyba” 33-50psl.

 

Mokslinio valdymo mokykla

 

Teorija sukurta 1890-1930m  Fredericko W. Tayloro, Henry L.Gantto, Franko ir Lilian Gilbrethų, siekusi moksliškai nustatyti geriausius bet kurios užduoties atlikimo metodus, taip pat parinkti, apmokyti ir motyvuoti darbininkus.

 

Fredericko W. Tayloro filosofiją grindžiantys principai:

1.      Tikro vadybos mokslo sukūrimas taip, kad galima būtų nustatyti geriausius kiekvienos užduoties atlikimo būdus.

2.      Darbininkų parinkimas moksliniais pagrindais, - kiekvienai užduočiai tinkamiausias darbuotojas.

3.      Mokslinis darbininkų tobulinimas ir lavinimas.

4.      Glaudūs ir draugiški ryšiai tarp administracijos ir darbininkų.

 

Diferencinė darbo užmokesčio sistema – atlyginimo už darbą sistema, numatanti didesnį uždarbį efektyviau dirbantiems darbininkams. Sukurta F. W. Tayloro.

Teorijos metodai padidino darbo našumą ir atlyginimą, tačiau spartesni darbo tempai sekino darbuotojus ir suteikė galimybę kai kuriems vadovams darbuotojus išnaudoti.

 

H. L. Ganttas įvedė premijas už gerai atliktas užduotis darbuotojams ir dienos normos įvykdymą jų prižiūrėtojams, tokiu būdu skatinant darbo efektyvumą ir norą mokytis bei mokyti darbuotojus. Jis taip pat davė pradžią gamybos kalendoriniam planavimui. Dar ir šiandien tebenaudojama Gantto diagrama.

 

Frankas ir Lilian Gilbrethai siekė rasti pačius ekonomiškiausius judesius kiekvienai užduočiai atlikti, kad ji būtų atliekama gerai ir darbininkai mažiau pavargtų.

 

 

Klasikinės organizacijos teorijos mokykla

 

Atsirado iš poreikio numatyti pagrindines tokių sudėtingų organizacijų kaip fabrikai valdymo gaires. Mokyklos įkūrėju laikomas Henris Fayolis, kuris pirmasis tyrinėjo ir susistemino vadovų elgesį. Jis tvirtino, kad valdymas- tai įgūdžiai, kurių galima išmokti, remiantis pagrindiniais 14 valdymo principų:

1.Darbo pasidalijimas; 2.Valdžia; 3.Drausmė; 4.Komandų vienovė; 5.Krypties vienovė; 6.Individualių tikslų pajungimas bendrai gerovei; 7.Atlyginimas; 8.Centralizacija; 9.Hierarchija; 10.Tvarka; 11.Teisingumas; 12.Personalo stabilumas; 13.Iniciatyva; 14.Esprit de Corps (kolektyvo dvasia).

 

Maxas Weberis suformulavo biurokratinio valdymo teoriją – organizacija t.b. su įteisinta formalia, hierarchine struktūra. Akcentuojamas darbo pasidalijimas, profesinė kompetencija; darbas vertinamas pagal nuopelnus.

 

Mary Parker Follett „holistinis“ požiūris: valdymas apima ne tik tai, kas vyksta konkrečioje org., bet ir jos aplinką. Taip pat akcentuojami žmonių tarpusavio santykiai, grupės galia. Valdymas – menas kurti daiktus per kt. žmones.

 

Chesteris I. Barnardas – įmonė gali veikti efektyviai ir išgyventi tik tuo atveju, jei organizacijos tikslai yra subalansuoti su jai dirbančių individų tikslais ir poreikiais.

Abejingumo zona – polinkiai, sąlygojantys individus priimti įsakymus, įeinančius į žinomą atsakomybės bei veiklos skalę. T.y. tai, ką pavaldinys gali atlikti neklausdamas vadovo leidimo. Vadovai turi ugdyti darbuotojų moralinio tikslo jausmą – mąstyti plačiau nei jų pačių riboti savi interesai.

 

 

Bihevioristinė mokykla

 

Arba elgesio mokykla sukurta grupės vadybos mokslininkų, turinčių sociologijos, psichologijos ir pan. sričių išsilavinimą, panaudojančių savo žinias tam, kad geriau suprastų ir efektingiau valdytų žmones organizacijose.

Žmonių santykiai - vadovų ir jų pavaldinių santykiai. Jie efektingi, kai darbuotojų valdymas skatina geresnę darbo kokybę.

 

„Hawthorne“ eksperimentai (Mayo ir jo kolegos):

·         ryšio tarp vietos apšvietimo ir darbuotojų darbo našumo ieškojimas – akivaizdaus ryšio nerado;

·         ryšio tarp darbo sąlygų pagerinimo (atlyginimo padidinimo, poilsio pertraukėlių įvedimo, darbo dienos ir savaitės sutrumpinimo) ir darbo efektyvumo ieškojimas – efektyvumas kito stichiškai.

Išvada - „Hawthorne“ efektas – darbuotojai, kuriems skiriama daugiau dėmesio, dirba geriau vien dėl to, kad jiems skiriamas dėmesys. Teigiamai veikia darbo našumą ir neformalių, socialinių santykių tarp darbuotojų buvimas.

 

Bihevioristai – A. Maslowas, D. McGregoras ir kt. - į vadybos mokslą įvedė du naujus aspektus:

1.      Svarbi yra žmonių saviraiška - jie nori daugiau nei malonumų ar atlygio „nedelsiant“. Jei žmonių gyvenimo būdas sudėtingas, jų santykiai organizacijose turi atitikti šį sudėtingumą.

2.      Moksliniai metodai t.b. taikomi tirti žmonių elgesį organizacijoje kaip nedalomoje visumoje.

 

Maslowo poreikių hierarchija (piramidė) susideda iš apačioje esančių fiziologinių ir saugumo poreikių bei viršuje esančių ego (pagarbos) ir savirealizacijos (prasmės, asmenybės augimo) poreikių. Pirmiausia turi būti patenkinami žemesniųjų pakopų poreikiai.

 

„Sudėtingojo asmens“ koncepcija – nėra dviejų tapačių žmonių, tad kiekvienam t.b. parenkami individualūs skatinimo metodai. McGregoras šioje koncepcijoje išskyrė dvi vadovų požiūrio į darbuotojų darbą alternatyvas:

·         Teorija X – darbas yra nemalonus darbuotojams, tad skatinti juos reikia jėga, pinigais ar pagyrimais.

·         Teorija Y – žmonės iš prigimties yra motyvuoti dirbti ir darbą atlikti gerai.

 

Vadybos mokslo mokykla

 

Tai matematinių modelių taikymas modeliuoti, tirti ir spręsti valdymo problemas. Darbo komanda suformuluoja matematinį modelį, kuris išskiria problemai svarbius dydžius ir parodo jų tarpusavio sąveiką. Taikoma kompiuterinė duomenų analizė. Analizuojamos atitinkamų dydžių pokyčių pasekmės. Atsiranda ateities numatymo, remiantis praeitimi ir dabartimi, perspektyva. Mažai dėmesio skiriama žmonių tarpusavio santykiams.

 

Nauji vadybos teorijos laimėjimai (į programą  neįtraukta, bet nusprendžiau paminėti):

·         Sisteminis požiūris -  požiūris į organizaciją kaip darnią ir kryptingą sistemą, susidedančią iš tarpusavyje susijusių dalių.

·         Atsitiktinumų (situatyvinis) požiūris – valdymo būdai, geriausiai užtikrinantys organizacijos tikslų įgyvendinimą, įvairiomis situacijomis ar aplinkybėmis gali būti įvairūs.

·         Dinamiškų santykių požiūris – laikas ir žmonių santykiai verčia vadyboje apmąstyti tradicinius požiūrius nuolatinių greitų pokyčių fone.

 

 

Vadyba

3 klausimas

Organizacijos aplinkos. Tiesioginio poveikio aplinkos elementai. Netiesioginio poveikio aplinkos elementai. Organizacijų natūralios aplinkos valdymas.

Aurelija Miežytė

Viskas paimta iš Stoner ir Freeman „Vadyba“ – 63- 89psl.

Manau, kad klausimą sukonspektavau pilnai. Pagrinde svarbiausia išmokti tą paveikslėlį ir apie natūralią aplinką pasiskaityti.

 

Organizaciją veikia išorinė aplinka. Tai yra visi už organizacijos ribų esantys elementai, nuo kurių priklauso jos veikla. Organizacija iš išorinės aplinkos ima išteklius (žaliavas, pinigus, darbo jėgą, energiją), perdirba juos į gaminius ar paslaugas ir siunčia atgal į išorinę aplinką kaip rezultatus. Išorinėje aplinkoje yra tiek tiesioginio, tiek ir netiesioginio poveikio elementų.

Tiesioginio poveikio aplinką sudaro įtaką darantys asmenys, individai arba grupės, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai veikia tai, kaip organizacija suvokia savo tikslus. Elementai skirstomi į išorinius ir vidinius. Tiesioginio poveikio elementai dar vadinami įtaką darančiais asmenimis, nes jie turi tiesioginę įtaką organizacijai. Netiesioginio poveikio elementai – sąlygoja klimatą, kuriame veikia organizacija. Potencialiai jie gali tapti tiesioginio poveikio elementais.

 

Tiesioginio poveikio elementai – aplinkos elementai, darantys tiesioginę įtaką organizacijos veiklai.

 

Išoriniai įtaką darantys asmenys – grupės arba individai organizacijos išorinėje aplinkoje, darantys poveikį jos veiklai.

 

Vidiniai įtaką darantys asmenys – grupės ar asmenys, kurie, griežtai tariant, nepriklauso organizacijos išorinei aplinkai (pavyzdžiui darbuotojai), bet jiems vadovai atsako.

 

Netiesioginio poveikio elementai – išorinės aplinkos elementai, darantys poveikį klimatui, kuriame veikia organizacijos; tiesioginio poveikio organizacijai jie nedaro. Šie elementai daro įtaką 2 būdais:

1.      tam tikros jėgos gali priverstisudaryti grupę, kuri vėliau tampa įtaką darančiais asmenimis;

2.      šie elementai sukuria klimatą, kuriame organizacija gyvuoja ir jai tenka į jį reaguoti.

 

Išoriniai įtaką darantys asmenys

Tiekėjai – nėra žaliavų, nevyksta darbas. Kiekviena organizacija įsigija išteklių – žaliavų, paslaugų, energijos, įrengimų ir darbo jėgos – iš aplinkos ir naudoja juos rezultatams gauti. Nuo to, ką organizacija pasiima iš aplinkos, ir nuo to, ką ji su paimtais ištekliais daro, priklauso jos galutinio gaminio kokybė ir kaina. Todėl kiekviena kompanija yra priklausoma nuo išteklių bei tiekėjų, ir stengiasi išnaudoti konkurenciją tarp jų, siekdama žemesnių kainų, kokybiškesnio darbo ir greitesnio pristatymo.

Vartotojai ...

Zgłoś jeśli naruszono regulamin