Planavimas
Planavimas viena iš svarbiausių vadybos funkcijų.
Planavimas –tai veiklos turinio, formų ir metodų nustatymas tam tikram laikotarpiui, siekiant tikslo mažiausiomis sąnaudomis.
Planavimas yra vadybos funkcija, todėl ją turi atlikti kiekvienas vadovas.
Kuo ji pasireiškia? Jos išraiška – planai.
Kadangi planai sudaromi kasdien, jie yra pasikartojantys ir raštiški.
Planų sudarymas apima tris etapus:
1. Analizės ir problemos sprendimo (pradinis etapas).
2. Plano sudarymas (pagrindinis etapas).
3. Plano aprobavimas (papildomas etapas). “Aprobavimas – plano suderinimas su kitomis institucijomis, kitais organizacijos lygiais.”
Iš pirmo etapo seka, kad planas yra konkrečios problemos sprendimas, siekiant apibrėžto tikslo. Geresnis plano vykdymas bus tada, kai planavime dalyvaus patys vykdytojai.
Planai skirstomi pagal sekančius požiūrius:
· Turinio;
· Techninio-ekonominio pagrįstumo.
Atsižvelgiant į planinį laiką ir detalizavimo laipsnį, planai skirstomi:
· Trumpalaikiai arba einamieji (operatyviniai).
· Vidutinės trukmės arba perspektyviniai (taktiniai, etapiniai).
· Ilgalaikės veiklos planai arba strateginiai planai.
Operatyviniai planai turi užtikrinti ritmingą darbą ir tolygų produktų pagaminimą. Svarbiausiai – veiklos ritmingumas, nes žmonės turi dirbti našiai. Operatyvinis planas leidžia tvarkyti tam tikrus reikalus, suderinti savo veiklą su turimomis galimybėmis, susiderinti su kitų struktūrinių reglamentais. Tai darbo laiko racionalaus panaudojimo reglamentas.
Taktiniai planai susiję su prognozavimu, su vidinių ir išorinių veiksnių pasikeitimo tikimybių ir siejamų poveikių laipsniu. Galima planuoti naujų išteklių panaudojimą.
Perspektyviniame plane turi atsispindėti:
1. Organizacijos išvystymas, struktūrų, užduočių ir technologijų požiūriu.
2. Gamybos ar paslaugų plėtimas, apimant technikos ir technologijų tobulinimą, žaliavų tiekimą, produkcijos pardavimą ir t.t.
3. Racionalus finansinių išteklių panaudojimas, užtikrinantis išplėstinę reprodukciją, naujų statinių statybą (pamini ne visi autoriai), ekologijos apsaugą.
4. Personalo formavimas. Tai apima verbavimą, priėmimą, adaptaciją, kadrų kvalifikacijos kėlimą ir t.t.
5. Darbo vertinimo tobulinimas ir atlyginimo už darbą formos, principai, metodai.
6. Bendradarbiavimas.
Prie taktinių planų priskiriame ir verslo planus . Paprastai verslo planai sudaromi išorės vartotojams.
Strateginis planas – veikla tolimai perspektyvai. Dažnai įjungimai keturi veiklos elementai:
1. Išteklių paskirstymas.
{......}
2. Adaptavimas išorės aplinkai.
Ryšių su išorės aplinka tobulinimas. Organizacija turi numatyti aplinkos keitimąsi, teigiamus ir neigiamus poveikius.
3. Vidinis koordinavimas.
Vidinių teigiamų ir neigiamų savybių išskyrimas ir jų paisymas.
4. Strateginis numatymas.
Tai susiję su strategijos pasirinkimu, naudojantis patyrimu ir teorija. Uždavinys – rasti geriausią algoritmą tikslui pasiekti.
Strategija (iš graikų) – generolų menas.
Strategija – tai detalus, visapusiškas, kompleksinis planas, skirtas organizacijos misijos įgyvendinimui.
Misija – užduotis, paskirtis, pašaukimas.
Misija – tai pagrindinis organizacijos tikslas, tiksliai apibrėžta jos egzistavimo priežastis.
Pastaba. Rodyklės dydis apsprendžia valdymo lygio vaidmenį sudarant, vykdant atitinkamus planus.
Tikslinio valdymo pagrindas – tikslų medžio sudarymas. Kiekvieno lygio vadovas turi turėti apibrėžtus tikslus, jam suteiktų įgaliojimų apimtyje. Be abejo, šie tikslai yra bendro tikslo sudedamosios dalys.
Kiekvienas vadovas dirba aukščiau esančių vadovų tikslų įgyvendinimui.
1. Įgaliojimų apimties ir atsakomybės lygių nustatymas visų lygių vadovams (užduotyse).
2. Tikslų nustatymas ir apibūdinimas kiekvienoje pareigybėje.
3. Tikslų įgyvendinimo planas (technologijoje).
4. Kiekvieno vadovo veiklos rezultatų išmatavimas ir įvertinimas.
Tikslų nustatymą apsprendžia šie principai:
1. Suderinamumas (tikslai turi veikti viena kryptimi).
2. Realumas.
3. Lankstumas.
4. Patrauklumas (prestižas aplinkoje).
5. Išmatuojamumas.
6. Orientacija laike.
10 paskaita 2000.10.10
Rinka
Rinkos veiksniai yra susiję su gyventojų pajamų lygio kitimu, įvairių prekių gyvavimo ciklais, konkurencijos lygiu ir t.t. Tai sąlygos realizuoti prekes ir paslaugas.
Politiniai veiksniai – tarptautiniai susitarimai tarp šalių dėl tarifų, muitų; Vyriausybiniai dokumentai įteisinantys veiklą; valdančiųjų partijų požiūris į verslą; akreditavimo politika.
Konkurencija Kas skatina dirbti mūsų konkurentus?
Išskiriamos 4 diagnostikos zonos:
1. Konkurentų būsimų tikslų analizė;
2. Strategijos įvertinimas;
3. Šakos vystymosi perspektyvos, prielaidos konkurentam plėsti savo veiklą;
4. Konkurentų stipriųjų ir silpnųjų pusių nagrinėjimas.
Socialiniai veiksniai apima visuomenės vertybes, nuostatas, pažiūras, lūkesčius. Tai požiūris į verslininkystę aplamai; vartotojų teisių gynimas. Kaip apsaugoti vartotojai?
Technologijos – tai technologijų kitimas aplinkoje, jų skverbimasis į verslą.
Tarptautiniai veiksniai – kitų šalių Vyriausybių veikla, apsaugant tų valstybių interesus, taip pat valiutų kursai, investiciniai projektai, kurie ateina arba ne į šalį.
Šie veiksniai yra grupuojami sąlyginai, jie tarpusavyje labai susiję.
Organizacijos stipriųjų ir silpnųjų pusių vertinimas
Teigiamų savybių išaiškinimas. Ar mūsų įmonė turi galimybių pasinaudoti aplinkos sąlygomis? Kokios vidinės silpnybės gali apsunkinti ateities sprendimus dėl išorės pavojų?
- Marketingas
- Finansai
- Gamyba
- Personalas
- Organizacijos kultūra ir imidžas
Marketingas
P Rinkos dalis ir konkurencingumas
P Asortimento įvairumas ir kokybė
P Rinkos demografija (klientų struktūra)
P Klientų aptarnavimo kokybė
P Pardavimai, reklama, prekių judėjimas
P Pelnas, gaunamas iš pardavimų
P Ar yra galimybės aptarnauti tas rinkos dalis, elementus, kurių negali aptarnauti konkurentai.
Finansai
P Finansinis auditas
P Buhalterinė apskaita.
Gamyba
P Gamybos proceso valdymas
Ar mes galime pagaminti pigiau nei konkurentai?; ar savikaina neviršija konkurentų?; ar mes galime naudoti medžiagas pastoviai?; ar mes priklausomi nuo vieno tiekėjo ar nuo daugelio?; kokie mūsų įrengimai?
Ar mūsų užpirkimų sistema apskaičiuota materialinių sąnaudų sumažinimui?
P Kontrolės sistema
Ar gera gaminių, medžiagų judėjimo kontrolė? Kaip organizuotas gamybos procesas
Personalas – žmogiškieji ištekliai
P Kaip charakterizuoti dirbančiuosius, ko galima tikėtis iš kolektyvo ateityje?
P Vadovų pasiruošimas ir kompetencija
P Ar yra pakeitimo planai?
P Vadovo ruošimas ir kvalifikacijos kėlimas
P Kaip funkcionuoja darbo vertinimo ir apmokėjimo sistema?
P Personalo ryšys su kitomis organizacijomis.
Organizacijų kultūra ir įvaizdis
P Organizacinė socialinė aplinka, apsprendžiama ryšio tarp vadovų ir pavaldinių;
P Elgesys organizacijos viduje ir išorėje, elgesio pobūdis, papročiai, dorovė, lūkesčiai;
P Apsprendžiamas žmonių ir produkcijos įvaizdis;
P Kultūra arba įvaizdis susijęs su reputacija;
P Kaip yra vertinami savi žmonės bei produkcija?
Alternatyvų pasirinkimas
Išanalizavę vidinę ir išorinę aplinkas, mes galime priimti strategiją ir laimėti prieš konkurentus.
Strategijos pasirinkimo procesas jungia 3 elementus:
å Kūrimo
å Įforminimo
å Įvertinimo
Pirmame etape reikia maksimaliai panaudoti aukštesnio lygio vadovus. Kuo daugiau variantų, tuo didesnė tikimybė kažko nepraleisti.
Antrame etape išrenkama kas geriausia ir apiforminama.
Trečiame etape ta strategija yra įvertinama, alternatyvos dar kartą peržiūrimos strategijos įgyvendinimo požiūriu.
Ūkininkavimo strateginių zonų išskyrimas, segmentavimas – metodas.
Strategijos išrinkimas – svarbiausias planavimo veiksmas
¢ Gaminti daug gaminių, kuo didesnį asortimentą;
¢ Naujos produkcijos įvedimas, naujų modelių rūšių gaminimas ir reklama, kaip viena iš priemonių kurti vartotoją
Svarbu patenkinti alternatyvinius poreikius.
Yra išskiriamos 4 strateginės alternatyvos:
§ Ribotas augimas (palaipsnis);
§ Kilimas;
§ Sumažinimas arba nykimas;
§ Trijų pirmųjų suderinimas, alternatyvų derinys, universalumas.
1. Plačiausiai paplitęs strategijos planavimas yra riboto augimo. Tikslai formuojami nuo pasiekto lygio. Ji būdinga daugeliui organizacijų, nes ji:
- lengviausia
- patogiausia
- mažiausiai rizikinga.
2. Augimas pirmiausia susijęs su sparčiais kitimo tempais, lyginant su praėjusiais laikotarpiais. Jis būdingas dinamiškose šakose, nes čia sparčiai keičiasi technologija, gamyba.
Joje išskiriami du būdai:
- vidinis
- išorinis augimai.
Vidinis...
raganaite