24
Marketingas tai.doc
Marketingas reikalauja orientuotis į vartotoją, tikslą ir vadovautis sisteminiu požiūriu
Marketingas tai –
- Žinių apie veiklą rinkoje
- Problemų sprendimo metodų ir priemonių šaltinis
- Veiklos rinkoje būdas
Marketingo samprata numato:
- Orientaciją į vartotoja
- Tikslinė orientacija
- Sisteminė orientacija
- Visi teisingi
Verslo orientacijos – tai pagrindinė idėja lemianti firmos tikslus ir jų siekimo būdą
5 orientacijos
- gamybos (gamyba)
- prekės (gamyba + prekė)
- pardavimo (gamyba + prekė + mainai)
- marketingo (gamyba + prekė + mainai + poreikiai)
- socialinė-etinė (gamyba + prekė + mainai + poreikiai + vartojimas)
Marketingo aplinka – visuma už įmonės ribų veikiančių jėgų, darančių tiesioginę ir netiesioginę įtaką įmonės veiklai, jos marketingo sprendimams.
Mikro aplinka – tai visuma išorinių jėgų kurios veikia įmonės marketingo spendimus, tačiau kurioms ji gali daryti tam tikrą įtaką.
Elementai: pirkėjai, konkurentai, pard. Tarpininkai, pard. Pagalbininkai, tiekėjai
Makro aplinka visuma išorinių jėgų, kurios t. tikroje teritorijoje veikia marketingo spendimus ir kurioms ji tiesiogiai negali daryti įtakos
Aplinkos elementai: socialinė – kultūrinė, politinė-teisinė, mokslinė technologinė, ekonominė, gamtinė
Marketingo ekonominę aplinką apibūdinantis rodikliai:
- Šalies BVP
- Pirkėjų pajamos
- Kaupimo lygis
- Prekės kainų lygis
- Kredito gavimo galimybė
- Marketingo vykdytojas
- Marketingo objektai
- Rinkos
- Demografiniai rodikliai
- Kultūros fenomenai ir jų raidos tendencijos
- Pagrindinės kultūros vertybės
- Valdžios ir valdymo struktūros
- Taisės aktai
- Populiar. idėjos
- Politinės jėgos
Verslo orientacija - tai pagrindinė idėja, lemianti įmonės tikslus ir jų siekimo būdus
Marketingo tyrimai – tai marketingo sprendimams reikalingos informacijos paieška, rinkimas, apdorojimas ir interpretavimas
Marketingo tyrimų tikslingumas:
- Marketingo tyrimais gaunama informacija verslo ar valstybės vadovams leidžia sumažinti jų priimamų klaidingų sprendimų riziką.
- Marketingo tyrimai per grįžtamąjį ryši padeda atskleisti komplekso (sisteminio požiūrio – marketingo proceso) gerąsias bei blogąsias puses ir priklausomai nuo pasirinktos tikslinės rinkos ieškoti veiksmingesnių jo tobulinimo variantų
- Išankstinis marketingo aplinkos tyrinėjimas padeda numatyti priimamų sprendimų įgyvendinimo padarinius.
MARKETINGO TYRIMŲ RŪŠYS:
1) Pagal rezultatų teorinį ir praktinį reikšmingumą:
a) taikomieji;
b) fundamentalieji.
2) Pagal tyrimų tikslus:
a) Žvalgybiniai (kai vadovas nežino situacijos ar nežino kokį sprendimą priimti);
b) aprašomieji- vertinamieji (išsiaiškinama problema, bet nesigilinama į priežastis);
c) priežastiniai;
d) paieškos- nustatymo (visų 3 pirmųjų)
3) Pagal naudojamų duomenų šaltinius:
a) pradiniai;
b) išsamūs.
4) pagal info pobūdį:
a) kiekybiniai;
b) kokybiniai.
5) Pagal trukmę:
a) tęstiniai;
b) vienkartiniai.
Pirminių duomenų rinkimo metodai:
1) apklausa;
Apklausa – tai marketingo informacijos rinkimo metodas apklausiant respondentus asmeniškai, telefonu , paštu ar mišriu būdu.
2) eksperimentas;
Eksperimentas – tai marketingo informacijos gavimo būdas, kai tyrėjas sukuria situaciją, kurioje keičiant vienus žinomai susijusius arba nepriklausomus kintamuosius stebimas šių pakeitimų poveikis kitiems tiriamos sistemos elementams ir kintamiesiems.
3) fokusuota grupė.
Fokusuota grupė – tai kokybinių duomenų rinkimo metodas, kai informacija renkama organizuotos grupinės diskusijos būdu.
4) Stebėjimas
Stebėjimas – tai marketingo informacijos rinkimo metodas, paremtas žmonių elgsenos, objektų, įvykių ar procesų raidos klasifikavimui.
Stebėjimo būdai:
- Žmogus stebi žmogų
- Žmogus stebi reiškinį
- Mašinos stebi žmones
- Mašinos stebi reiškinius
Atranka:
1) Tikimybinė: paprasta atsitiktinė atranka, stratifikuota atranka, klasterinė atranka.
2) Netikimybinė: pasirinktinė, parankinė, kvotinė, “sniego kamuolio”.
Matavimo proceso etapai:
1) dominančio reiškinio turinio nustatymas;
2) dominančio reiškinio sudėties išsiaiškinimas;
3) matavimo sistemos parengimas;
4) sistemos patikimumo ir tinkamumo įvertinimas;
5) sistemos panaudojimas.
MARKETINGO TYRIMO PROCESAS:
1) problemos išsiaiškinimas (suformulavimas);
2) žvalgybinis tyrimas (preliminarus tyrimas);
3) tyrimo tikslų nustatymas;
4) tyrimo reikalingumo pagrindimas;
5) tyrimo plano parengimas (tyrimų planavimas);
6) duomenų rinkimo metodo parinkimas;
7) imčių atrinkimas;
8) duomenų rinkimas;
9) duomenų analizavimas (duomenų analizė ir interpretavimas);
10) tyrimo ataskaitos parengimas ir pateikimas (išvadų, pasiūlymų, rekomendacijų ruošimas);
11) tyrimo rezultatų įvertinimas ir naudojimas.
Paaiškinimas
Problemos išsiaiškinimas. šio tyrimo proceso stadijoje reikia nustatyti ar problema iš tiesų reali ir aktuali, o ne tariama ar išgalvota ir ar lėšos, darbas, laikas nebus eikvojami mažareikšmiams antraeiliams dalykams.
Žvalgybinis tyrimas atliekamas siekiant geriau suprasti problemos turinį, kilmę ir aplinką, kurioje ji iškilo ir egzistuoja.
Tyrimo plano parengimas. Tyrimo planas – tai numatymas to, kaip bus atsakoma į tiriamosios problemos klausimus.
Duomenų rinkimas. Duomenų rinkimui yra perengiami klausimynai, stebėjimo informacijos užrašymo formos, kokybini tyrimo instrukcijos.
Analizavimas. Analizės tikslas sugrupuoti, sisteminti, išnagrinėti surinktus duomenis ir tuo remiantis parengti išvadas bei siūlymus.
Reikia parengti tokią ataskaitą, kuri užtikrintų užsakovus, jog gauti rezultatai yra teisingi, patikimi ir pagrįsti surinktais duomenimis.
Sisteminė atranka priklauso paprastos atsitiktinės atrankos atmainai.
Rinka – visuma esamų ir potencialių vartotojų, siekiančių patenkinti savo poreikius pasikeičiant kuo nors vertingu su prekes ar paslaugas siūlančiais pardavėjais
Skiriami 5 rinkos tipai (pagal dalyvius):
- Vartojimo prekių rinka. Vartotojai atskiri asmenys bei šeimos, perkančios prekes asmeniniam vartojimui
- Gamybinės paskirties prekių rinka. Vartotojai – įmonės, perkančios prekes gamybiniai naudojimui
- Prekybininkų –tarpininkų rinka. Vartotojai – asmenys arba firmos , perkančios prekes perparduoti
- Valstybinė rinka. Vartotojai – valstybinės įstaigos ir organizacijos, perkančios prekes ar paslaugas, kad užtikrintų savo funkcionavimą.
- Tarptautinė rinka. Ji gali apimti visus minėtus rinkos tipus, jei pirkimo ir pardavimo operacijos atliekamos už šalies ribų.
Rinkos parametrai:
- Rinkos potencialas
- Rinkos talpa
- Rinkos paklausa
- Įmonės prekių paklausa
Rinkos potencialas – tai rodiklis parodantis, kiek tam tikroje rinkoje gali būti parduodama iš viso.
Rinkos talpumas – tai faktiškai rinkoje parduotų prekių kiekis
Rinkos paklausa – tai prekių kiekis, kurį nuperka tam tikra vartotojų grupė, tam tikroje vietoje per tam tikrą laiką, esant tam tikro aktyvumo marketingo veiksmams.
Įmonės prekių paklausa – tai įmonės prekių dalis bendroje rinkos paklausoje.
Rinkos segmentavimas – tai rinkos skaidymas į dalias, kuriose vienodai ar panašiai reaguojama į marketingo veiksmus.
- Geografinis segmentavimas
- Demografinis segmentavimas
- Psichografinis segmantavimas
- Segmentavimas pagal vartotojo elgseną
Geografinis - Kai vartotojai skirstomi pagal tam tikrą geografinį požymį.
Išskiriama:
- Miesto ir kaimo gyventojų segmentas
- Administracinės teritorijos
- Vietovės geografinės ypatybes.
Demografinis segmentavimas. Dažnai yra segmentuojama pagal žmonių amžių, lytį,, jų užsiėmimą ir išsilavinimą, šeimos dydį, šeimos gyvenimo ciklo etapą, šeimos pajamas, religiją, rasę, tautybę ir pan.
Psichografinis segmentavimas. Psichologinis segmentavimas remiasi vartotojų suskirstymu į grupes pagal psichologinius požymius.
Prie psichologinių požymių priskiriama:
Nuostata (nuomonė) tam tikrų prekių ar prekių grupių atžvilgiu
Svarbiausi asmenybės požymiai (charakterio savybės, komunikabilumas, savarankiškumas, konservatyvumas ir pan.)
...
raganaite